– Kamščiatraukis virtuvėj, ant to balto, prie peilių.
– The day you met me, tratata.
– Daug metų.
Jai pakakdavo nusimesti švarkelį ir viskas būdavo taip, kaip buvo.
Pasąmonė šoka vakarais, šoka. Ir taip preciziškai žvakė nušviečia butelį. Kasdienio draugo.
– Nori kopūsto? Nori, kur tu nenorėsi. Morkos? Padla, tau ką, nuskusti? Vis tiek ne? Prastas kralikas iš tavęs. Kad ir alkanas.
Šitie smuikininkai geria persirengimo kambaryje, neabejotinai. Kaip ketvirtos lygos krepšininkai po varžybų. Matyti akyse tas plūduras. Koncerto pabaigos laukimas. Gal net už palestiniečius.
– O gal svajingai? Lyja.
– Kad manęs tai neįtakoja. Baisu ir viskas.
O buvo taip, kad kompresija svyravo ties devynetu. Sopėjo galvą, kojas. Prigulė. Po pusdienio atsikėlė, išgėrė, nusileido į rūsį ir, prieš mirdamas, tiksliau, viso to procese, apsimyžo.
Žvakes keitė keturis kartus, bet niekas nesikeitė.
– Sakydamas, kad sakai, tu tikrai sakai?
– Nelygu kam.
– Popiežiui, motinai, kalei?
– Tik lojančiai kalei.
Tas taiklumas ir buvo postūmis matyti savo kojų pirštus. Nuleista galva simbolizuoja tik pralaimėjimą, bet ne tada, kada karpomi kojų nagai. Ir ne tada kraustomos priešininko lavono kišenės. Galbūt ir palinkima sėkmės, keliaujant kitur.
– Dėkui už supratingumą.
– Tu toks pat beprotis. Debilas.
Keturi smuikininkai, kalės ir bepročiai, koks portretas auštant, popiežiui miegant. Kai žvakės nušviečia alkanus, kai kišenės tuštėja, ir pralaimi išprotėję tuščiuos kambariuos.
man susidarė įspūdis, jog čia geras postmoderno pavyzdys - tekstas decentruotas, viskas pažirę lyg šukėmis, išbarstyta, visi segmentai tartum iš skirtingų tekstų, bet turiu vilties, kad juos jungia kažkoks ryšys.
žodžiu, pati mintis, kompozicija man tiko ir patiko, tačiau norisi ryškesnės jungties ir apskritai, kad ji būtų, kaip ir išraiškingesnių vaizdų.
Pabaiga geraaa ;DD Nes perskaičius ir galvoju, kad čia iš to pabaigos herojaus pozicijos rašoma. Nors šis chaosas turi mintį. O pora vietų gut:
"būdavo taip, kaip buvo", "keitė keturis kartus, bet niekas nesikeitė".
matau tris istorijas. ar tai gerai vienam prozos tekstui, spręsk pats.
patinka tavo įžvalga, krečianti, štai tokia
Šitie smuikininkai geria persirengimo kambaryje, neabejotinai. Kaip ketvirtos lygos krepšininkai po varžybų. Matyti akyse tas plūduras. Koncerto pabaigos laukimas.
Kai pirmą kartą perskaičiau, tai lojanti kalė labai kliuvo, tarsi kokia gramatinė klaida badė akis. Bet po ketvirto karto ir ji įsipaišė į bendrą kontekstą :D
"Žvakes keitė keturis kartus, bet niekas nesikeitė." - tokie momentai priverčia sustoti ir susimąstyti.
Ačiū už puikius pusryčius ;)
– The day you met me, tratata Padla kompresija svyravo ties devynetu postūmis matyti savo kojų pirštus.
kraustomos priešininko lavono kišenės. manęs tai neįtakoja. Baisu ir viskas.