Nejaukios eilės

Kartais nukrečia šaltis
Ir sustingsta pirštai
Kartais norisi bartis
Kai gyvenimas virsta

Napataisomai blogu
Ir atrodo nėra
Išeities iš problemos
Iš bėdos ir gana

Kartais norisi rėkti
Kai be proto sunku
Tyliai vietoj sėdėti
Ir nejudint akių

Mintys blaškosi vėjy
Absorbuojant žodžius
Gimti joms nereikėjo
Nes pasaulis baugus

Virs į dulkes bespalves
Ir užtroškęs jomis
Raidžių sankaupų blokais
Tavo lūpom prabils