Gal kam nors primins Meistrą ir Margaritą

Pradžioje buvo
Knyga knygoje ir geltonų mimozų puokštė,
Ir vakaras cirke, ir konferansjė pokštai...

Ten demonai ir velnias, Dievas ir žmogus
Neranda vietos.

Gerai, kam nereikia kentėti, kad gyventų.
Tam, kurio beprotybė nepuošia.
O jei... tai ką tuomet daryti? Kas atsakys?

Nejau tik numirėlio lūpos?

Karališka prabanga...
Iš nieko,
    iš juodo plauko, iš šaltos žiedų liepsnos ir negyvo genijaus giesmių?

Galbūt, bet ne žmogui, ne man ir ne jiems.

Kaip pasisekė tau, Margarita.