Jis keistas. Jis netoks kaip jie visi.
Juodi plaukai ir juodas Jo šešėlis.
Atskrido pas mane šiandien,
Tik apsidairė ir grakščiai išėjo.
Mačiau jo veidą – baltutėlį tarsi sniegą,
O akys tokios juodos kaip anglis.
Žinau, atskris dar kartą Jis į mano miegą,
- Labanakt. – tyliai prisiglaudęs pasakys.
Jis keistas. Jis netoks kaip jie visi.
Jis dvelkia ramuma, paguoda.
- O, angele, prašau, dar kartą aplankyk,
Suteik jėgų, kurių net Saulė man neduoda.
Mačiau Jo siluetą – aukštą ir nuostabų,
Jis pasakiškas, o sparnai – juodi juodi.
Juodasis angelas. Ir jūs net nenumanot,
Kiek laiko Jis gyvena manoje širdį.
Paimčiau rašalo ir išsitraukčiau plunksną,
Norėčiau parašyt tiek daug lape,
Bet nieks nepatikėtų šia maža iliuzija,
Nes juodas angelas gyvena pragare...