Žiemos stebuklas

Krenta supdamos snaigės išpurpusios 
Dengia putomis sodžiaus medžius
Lengvumu pienės pūko prisirpdamos 
Pasibels su šerkšnu į svečius

Ant palangių nusės vilnos klostėmis
Švelniai glostys nuogumą stogų
Šalikais šilto kailio tik gobsimės
Ves dvasia patikėt stebuklu

Spengia šaltis ir girgžda po kojomis
Pusnyse ligi kelių klampu
Saujoj gniužulą sniego suplojame
Su žiema susiliest, su džiaugsmu

Ant tvorų tupi sniegenos, grožisi
Apledėjusiom uogom šermukšnio
Žvarbią pūga sutikusios juokias vis
Taip saldžiai geria žiemišką gurkšnį