Mėlynakiui demonui

Tą naktį snigo prabangiai,
Pro langą matėsi ledokšniai.
Ir viskas vyko, rodos, neseniai,
Kai upės nesušalusios dar šniokštė.

Jos akyse stovėjo jis, -
Blondinas mėlynakis besišypsantis.
Širdy- tik surūdijusi vinis,
Kalėdinei melodijai praslystant.

Tą naktį snigo... Nepakenčiamai,
Ir ji atvėrė verkiančias duris.
Jos kaistantys rusvi žandai,
Sušlapo- ašaros, lietus, ugnis!

Kalėdų šurmulys vis tęsės.
Maža jau nebesuvokė minčių.
Geležinkelis tolyn vaikiną nešė,
O ji iš meilės šaukė: „nekenčiu“.