Betonas ir Stiklas

Ei, gatvės šliuže, ar žinai,
Kur tu klajosi amžinai?
Kur tavo purvas lig delnų
Pakeltų rankų aukštumų,
Kur pjausto žydinti tyla,
Kur traiško sielos tuštuma --
TUŠTYBĖ -
Rėkia tie, kur nekvėpuoja,
Ir nerimas nebeužlies.
Dėl ko?
Dėl tų, kur nekvėpuoja,
Kurie vis kalba, rėkia, šaukia,
Kurie nutilt negali naktimis,
Kurie tiesos nebematys
Ir nemąstys.
Dėl tų!
Dėl tų, kur nekvėpuoja!
Kurie be oro gyvi būna.
Ir negandas sumenkinę lig begalybės,
Jie nusimetę grandines
Pakilt seniai negali.