verpimai .. .-. -... ..- .-. - .- ..

jau metas
atsidengti veidus-
nes užvirė puodai
su laiku
tad nukelki dangčius-
kitaip iškupėsi,
brangusis.

Jei gebėčiau - užburčiau
o dabar - tik užkeikiu švariai sukurptuoju raštu
slūgstant dangui iš žvilgsnio į rimstantį ūką žvaigždynų
taip stipriau bus-
sutepant odą variu
net sraigėms stuburus riečiančiu
kad smelktųs geriau kambariams iki kaulų
dūzgimai varstančių langus spingsulių - skėrių
negaustų vašku ar medaus gabalais surinktieji skaudumai
ir neaugtų iškart besusmilkstančios vėsios lapijos-
jaučiau - stingstant luitams į medį kalbėjusios
dievo vardus, kurių net mušama aš neišdaviau

nors rašiau į stiklus iškvėptų kliedesių
paryčiais, kai budėjimai virsdavo saulės laukimais
o šviesa metalinėms dagtims pasibaigus
užtekėdavo lupantis upėms - gyvatėms užkimus
ir ne skimbčiojo - tiesiai skambėdavo
kaip ant grikių kalnelio išaugusioj varpinėj
tyvuliuodavo gijos reikėjimų
paprastų. geidulingų. naktinių.
net tada, patekėjus, neišaušdavo šilumos
vis pridurstant į šonus plakimo
išdidumo pradėjusiam nokti dėžutėse vynui-
šitas sapnas jau buvo, bet užduso pakilus.