tai pasiūbuok mane dar kartą
už šitą vienišą mieguistą žvaigždę
jos sumišusią šviesą
kad spėčiau nubusti
kol ji renka kariauną
pro miestą apsvaigintą šerkšno
dar vaikšto jos šaukliai
ir viską užklojantis sniegas
Jautrumas koks. Šitokie man visuomet prie širdies. Pradžia ir pabaiga itin gražios. Gal tiktai sniegas (viską) užklojantis jau kiek pabodęs įvaizdis, tačiau tai neturi prasmės, nes tekstas geras. 4 iš mano urvo. O jūs neberašot?
pro miestą apsvaigintą šerkšno
dar vaikšto jos šaukliai
tai pasūpuok mane dar kartą
už šitą vienišą mieguistą žvaigždę
spėsiu nubusti
kol kariauną renka
tik pasūpuok mane dar kartą