prieš

vaidenas - visa jau rytoj beišdygsianti gluosnių giraitė
išeina ganytis tenai, kur šešėlių minkštimas tankesnis
kur dar leidžia kasas ištekėti į dangų užėjus mergaitė
o myluojama vėju tamprumą nakties padalina ir stingsta švelnesnis

kvėpavimas tušo raštu išsirietęs gyslelių bruzgynuos
nepamenu - verš kada nors krikšto močia varinį korsetą?
ar bus ištekėjimų lūpomis, gimtuvių baigties siluetuos
sudylant akių palaimingus skaudėjimus dengiant medinėms monetoms?

te budi anie, kurie myli vilnijančio rūko ir sparno šiugždėjimus
į širdį ties vartais ledyniškai imančio žemę grubiai išardytus trofėjus
nelaužyti sielos anglim, ne skalbti paklodžių iš dūmų mergaitė čia ėjo-
tiktai atsiremti į ištiestą ranką tuščios didumos išskambėjimo.