Gelmė. Rašymo technika

2008 12 20

Aš parkerio lifte įkalintas
Praskystu juodai,
Kartais jūros dėmėm balzganom.
Ant sukurto rankomis lauko,
Kurio vidury
Auga sraigės prinokę
Aš išmetu kraujo.
Pasiklystu kalvose tarp pirštų,
O kai degantis skausmas
Užverda imu ir nerimstu.
Tada pasireiškiu, kaip vaikas
Tas sraiges sutraiškau
Net liejasi vaizdas.
Pakylėja mane,
Kai sutrinku
Išgujęs įtūžį ilgą,
Ir jei glamonėja žvilgsnis
Koks ilgas – aš sprogstu
Į nesibaigiančias smilgas.
Kartais naktim užtrunku,
O kai baigiasi žvakės
Ir akys sutrinka
Aš ramiai sau miegu
Ir nereikia man gintis.
Pabudęs baruosi, sau
Spjaudausi lervom,
Kurios suteršia likusį skliautą.
Nurimstu... ko čia burnoti,
Kaip kiaulei?