Anoniminis

Aš esu. Nei gyvas, nei žuvęs.
Kaip akmuo nuo amžių ištinęs.
Mintimi sulėtintas šūvis.
Šaltas gurkšnis aitrios degtinės.

Aš regiu kampus apvaliausius,
kai liečiu girtėjimo briauną.
Kai tikiuos, kad visa tai liausis,
tikimybė mane pargriauna.

Pamirštu savo namo skaičių.
Per ilgai negaliu pareiti.
Alkoholis iš lėto keičia
tapatybę, laiką ir greitį.

Visos naktys trumpos ir svaigios.
Prigimtis užnuodyto kraujo.
Tuščias baras. Linksmybės baigės.
O rytoj... vėl viskas iš naujo.