neišbursi iš tirščių kavos violetinės snaigės
nepavysi rugpjūčio ganykloje savo kometos
hipodromo takeliuose skilusios pasagos mėtos
tavo žirgas matuojasi vėją nors greitkelis baigės
atsistok karuselės centre pamatysi kaip sukas
lunaparko herojai jų daug jų veidai nudėvėti
gal šioje sumaišties akvarelėj pavyks įžiūrėti
kokią spalvą tau turi parinkęs kūrėjo teptukas