Nakties dėka
Širdis gražiai prabyla.
Tik ji kalta,
Kad meilė įveikė tą tylą.
Tik ji padėjo mums
Sueiti, susiglausti.
Ir mums leidimo
Nieko nereikėjo klausti...
Tik tokią naktį
Žvaigždės spinduliuoja
Ir su jomis dangus
Šventas giesmes dainuoja.
Tik mes ir Visata
Per nakt netyli,
Tokią naktį
Žmonės įsimyli.
Šią naktį tyliai miega
Ežerai ir vėjai,
Tik vienas paukštis,
Šios tylos drumstėjas,
Ramina sielą.
O meilė triumfuoja!
Tiktai va, rytas
Su rūkais jau atžingsniuoja...
Tiktai ryte
Nurimsta sielų šventė.
Jos visą naktį
Sau ramybės rūmus rentė.
Kad per dienos triukšmą
Jos slėptis ten galėtų,
Prabils tiktai tada,
Kada naktis ateitų