Nemokyk manęs

Tu vis mokai ir mokai mane,
Vis nenori ginklų sudėti...
Nemokyk manęs, gyvenime,
Tave moku ir tokį mylėti.

Nemokyk manęs, gyvenime,
Nesu aš mažutė mergaitė.
Neskandink dienų sruvenime,
Aš juk pamėgus prieš vėją eiti.

Nemokyki, vėl prašau tavęs,
Kai rudenys beldžias į langą...
Tu tikrai nepakeisi manęs,
Nesitepki manim savo rankų.

Nemokyk manęs, gyvenime,
Vis tiek gi, žinai, neišmoksiu.
Ne aš pagal tavo dūdelę,
O tu pagal manąją šoksi!