trieiliai gervei Klementinai

Paspirta gilė
Priminė norą tūlo
Vilniečio turtėt.

Šventvagis! Po šimts!
Vabals lenda druskinėn.
Vos išpurčiau lauk.
                             

Žiogas tipena
Žolėj - neįžiūrimas
Lyg tikras haiku... 
                             
Virš baltų laukų
Bandydamos sušilti
vos plasnoja gulbės
 
                     
Ryškų masalą
Žiobčioja prarijus oh!...
„Žuvis seklumoj“

Vieniša gervė
sukluso: tai čia tai ten
Lietaus pažadai.

mažas morkinis
vabalas blaškosi lyg
ieškotų išeities

užteko vėjo
pūstelėjimo nuo lapo
nuskriejo tolyn





laimingą mačiau
vilnietį besiturškiant
žvirblį baloje

Oginskio šaulio
Gaiduko Vilnios lomoj
Nesules antis.


Bando pikiu
bitė užlipinti kiauro
avilio plyšius

Kan pail - būk sveika!
Užupio lietvamzdžiuose
Vasaros liūtie!

Gali padėti?
Kas tau nutiko? - Vėjas
Žydinti vyšnia.


Bunda kamanė.
Dar nežino ko: mažos
Pėdos smėlyje.

kavinė, jazz'as...
aukščiau neršia ungurys
Tas Paukščių Takas...

anei piepalos
anei piepio nė čirškesio
nėr miršta pavasaris

Žydinti vyšnia
Byra alaus kamšteliais
Naujos pagirios?

Du paukščiai lizde
Du puodeliai arbatos
Nepastovumas (moters)

Iš rūko išneria antys
Į rūką išnyksta
Pavasario jūra

Pratisas garsas
Varpo paskendo
Mašinų kamšty

Suskambo medis.
ant Trakų gatvės kario
Atlėkė zylė

    Martynas Knizikevičius