Aš būsiu tyloje
Šakoto medžio
Ateik
Šešėjyje surasi aukurą
Jame ištirpsiu
Vėl ir vėl
Kas vakarą, kas rytą
Nes kasdiena atgimsiu vėl
Kartotis nuodėmei
Kurios dievai
Atleisti nesutiko
Ateik
Aš lauksiu tyloje
Šakoto medžio
Kad į tave paukščiu prabilčiau iš
Pagonių rūmų
Iš sopulio
Bedalių vaidilučių
Ateik
Aš tavo paukštis
tu – likimas mano