Nebaigtas laiškas

Ledinis skausmas krentančio lietaus sudūžta tarp raidžių.
Susminga žemėn šie jausmai, neišsiųstų laiškų.

O buvo taip, tarytum rojuj,
vis bėgom mes laukais į norus.
Basom, per švelnų sapną virš laukų,
nejusdami, jog krentam iš natų.
Kodėl nesuskambėjo muzika lede?
Nedrįsom? Netikėjom? Nežinia.
Bet bėgom, nesvarbu kada,
mes tyliai susitarę
su rasa.
Vaivorykšte pakilom virš žmonių,
Sparnus užsiauginom, kas iš jų?

Ir kas iš to, kad ašara žvarbi
šiandiena skęsta laiško vidury.