Žymėjimas

Mano akiratis užpildytas tūkstančiais žodžių;
Ir tik su tavim tyla lyg kąsnis sprangi, bet tikra.
Visi kelio ženklai šviesmečiais stūkso vienodi,
Nukreipiantys tiesiai: į širdį, į protą arba
                                                              į Tave.

Toks kelias: apylankos suka ratus virš galvų.
Seniai pasiklydau ir mano sudriskęs vadovas
Kelionėj pasimetė, o kompasas prašos pietų...
Išmėčiau smulkias monetas, dabar laukiu
                                                              progos

Sugrįžti atgal, į tą seną atlasą su upėm ir jūrom,
Pasvirusiais kelio ženklais be charizmos jokios.
Tiek keliaut į Tave!.. Horizontai aplinkui sugūra,
Ir iš džiaugsmo užmerkiu akis, išsilgusias tavo   
                                                                    tylos.