Ji niekada nebuvo Jo,
tik atrodė kad negali
gyventi miegodama,
švilpauti ir kartais gėrėtis
ašarų rutuliukais
Jis niekad nebuvo jos
netgi tada kai svarbus
ir rimtas ėjo šalia
žiemom ir pavasariais
grįžtant ir išeinant
taip kaip eina svetimi
kaip vaikšto pusbroliai
su rožėmis rankose
kaip sekioja skalikas
pasimaitinęs kvapais
Tik Ji Neturėjio Tapti Jo Žmona O Tapo