Mano svajonė mokėti burti, visa kas bloga, versčiau į gėrį,
Suteikčiau viltį norintiems mirti, sukurčiau vaistus prieš AIDS ir vėžį.
Galėčiau pavirsti į kilnų erelį, kuris skrenda greitai ir mato iš tolo,
Bevaikėms šeimoms atskraidinčiau vaikelį, sveikatą dalinčiau silpniems ir senoliams.
Pasiųsčiau lietų degančiam miškui, sausros iškankintam trokštančiam žvėriui,
Raminčiau audringas ir šėlstančias jūras, žudikus tornadus formuojančius vėjus.
Mano pasauliui nereiktų kalėjimų, vaikų namų nei kvapo neliktu,
Žmogui nei vogt nei žudyt nereikėtų, tėvai savo vaikų nepaliktų.
Deja aš burtininkas su antrankiais, kurie laiko rankas ir veržia riešus,
Jie neleidžia išpildyt mano svajonių, jie mano nenugalimas priešas,
Bet aš vis tiek bandysiu, nors ant žemės laša kraujas, man kyla abejonės,
O kur nukrinta lašai pražysta rožės – tai mano gražios svajonės.