Rašyk
Eilės (72525)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10392)
Vaikams (2464)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 41 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Rokas pakėlė galvą ir pažvelgė į grotuotą langą, pro kurį į jo kamerą skverbėsi Saulės spinduliai.

Ten, laisvėje, saulė švietė visiems. Ten jos buvo daug, o čia jam - tik mažas keturkampis lopinėlis, perpintas geležiniais virbais. Jis pakilo iš savo guolio, priėjo prie langelio, rankomis įsikibo į grotas ir žvelgė į Saulę, bet pro purviną stiklą beveik nieko negalėjo įžvelgti. Tai dar labiau jį tolino nuo laisvės ir skaudžiai priminė vietą, kurioje jis buvo.

„Bet nieko, - pagalvojo jis, - jau greitai aš iš čia išeisiu ir daugiau čia nepakliūsiu, reikės atsisakyti visko, per ką aš čia pakliuvau: draugų, lengvų pinigų. Pas tėvus dar negrįšiu, nes ten vėl galiu sutikti savo senus draugus, kurie manęs čia nė karto neaplankė, nors ir per juos aš čia atsiradau. Važiuosiu pas senelius į kaimą. Padėsiu ten jiems dirbti: vešiu šieną, ravėsiu, arsiu. O, kaip seniai laikiau rankose arklą. Ir vėl kaip tada, kai buvau mažas berniukas, išarsiu kreivas vagas, atsisukęs žiūrėsiu ir pyksiu ant savęs, kad tai nevykusiai ariu. Bet šį kartą išmoksiu ir daugiau nebearsiu kreivų vagų. Ir po kiek laiko jau galėsiu žiūrėti į tiesią varnų aptūptą vagą.

Svarbiausia šiandieną prakentėti. Rytoj aš jau būsiu laisvas! „

Kalinys iš lėto atgniaužė rankas ir paleido geležinius virbus. Pažvelgė į rankas, bet šį kartą jos jau nebuvo dulkėtos.

Iš miego pakilo kameros draugas. Liūdnai pažvelgė į Roką.
- Paskutinė diena? - paklausė jis.
Rokas linktelėjo galvą.

Kitą rytą Rokas jau linksmesnis stebėjo tvarkomus dokumentus. Ir pareigūnų palydėtas pro vartus, greitais žingsniais nutolo nuo kalėjimo, kuriame praleido keletą metų. Gerokai nutolęs ėjo lėčiau, žvalgydamasis aukštai virš medžių ten, kur buvo Saulė. Jis vėl prisiminė kreivas vagas. Širdis suspurdėjo iš džiaugsmo...

*** 
Girgždėdamos atsidarė kameros durys. Rokas nuleidęs galvą įėjo į kamerą. Įėjęs atsirėmė į sieną ir jo žvilgsnis nukrypo į kameros langelį.

Buvo vakaras, bet besileidžianti Saulė dar dovanojo jam savo spindulius. „Neatsilaikiau, - mąstė jis, - ir štai aš vėl čia. Ir vėl keli metai apmąstymų apie gyvenimą. Bet ar aš dar svajosiu apie kreivas vagas? o kodėl ne, kai visas mano gyvenimas eina kreiva vaga, nes aš pats ją ariu“.
Rokas priėjo prie langelio, jo delnas švelniai palietė grotas. Jis pasižiūrėjo į delną. Ant jo buvo dulkės. Kai jis išeis iš čia išeis, grotos jau nebus dulkėtos. Ir jis vėl prisiminė neišartas kreivas vagas.
2008-10-30 20:18
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-04-25 16:29
Sigitas Siudika
tikrai kad trumpai čia viskas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-07 23:35
Svoloč
Na, aišku, viskas gražu, taip būna, normaliai dėstoma, bet... ar laiko turi tik dešimt minučių? o gal galvoji, kad "ai, per daug prirašysiu, tai mažai kas skaitys, geriau trumpai brūkstelsiu".
Spjauk į tuos, kurie neturi laiko ir noro skaityti ilgesnius tekstus. Rašyk dviem trim skaitytojam, kurie žinai, kad skaitys, o dėl kitų nesuk galvos.
Man, pvz. čia norėjosi kažkokio didelio epizodo laisvėje, norėjosi lavinos pagundų, senų draugų spąstų, herojaus vidinės kovos su geiduliais ir laipsniško ėjimo į pralaimėjimą su savimi, kreivojimo po "Laisvės alėją". O tada jau būtų ta dalis po žvaigždučių. Žodžiu, trūko vidurinės dalies. Man bent. Jei tau netrūko, tada viskas OK.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-11-21 15:46
Up ir down
Kalba teka visai dailiai, ir už tai galima pagirti,
bet visas tekstas NEĮTIKINA, kalėjimas čia vaizduojamas manau labai utopiškai, gal toks kada nors buvo, bet labai seniai,

išlenda kažkoks neigiamas moteriškumas (ar autorius - mergina?), pagr. veikėjas nepanėši į vyrą.

Kaip suprantu siužetas toks: vaikinas patenka į kalėjimą per "tikrus" draugus, kurie jį pastūmėja į nešvarų gyvenimo būdą. Kalėjime praleidžia pora metų, išeina kupinas vilčių, tačiau pasikartoja ta pati istorija, jis vėl grįžta į kamerą.

Tai yra daug, tai gali būti romanas, o tu užrašei tai net ne kaip apsakymą, o kažkokį fragmentą. Mano patarimas - rašyti apie tai, ką labiau išmanai, kas yra arčiau ir tau pačiai/pačiam apčiuopiamiau, fabuloje "negriebti" tokio plataus siužeto. O kalba visai daili.

2.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-31 16:48
Si bilė Sibire
monologas nenatūralus. ir tos vagos... labai jau elementarus vaizdinys kaip tokiai temai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą