Kaip lyra užgroja

Pabandyki surasti dalelę savęs,
Tą, kuri kiek tave nuramintų.
Galbūt kas nors prieštaraus ar nekęs,
Bet tu nugalėki tą mintį.

Surask ir mane tuose posmuose mano,
Gal pastebėsi ten sielą poeto,
Kurį rudens vėjai blaško ir mėto.
Jo siela gal eilėse  tik ir gyvena...

Suraski ir laimės tą žiburį seną,
Atrinki žodžius, kurie tau pasakyti,
Širdį, kur aukuras meilės rusena
Ir kad naktis neprailgtų lig ryto.

Ir išpažink jausmą švelnų ir tyrą,
Tą, kuris ašarom kartais pravirksta.
Bet skamba, tartum pergalingoji lyra
Ir posmai širdies dainomis jau pavirsta...