Tavo mėlynos akys ir šviesūs plaukai
Tavo degančios lūpos ir kūnas
Tavo juokas lig šiol neapleidžia manęs
Ir jaučiuosi vėl laimės viršūnėj.
Mintimis aš šalia, prie tavęs, ar jauti
Vis galvoju – kaip tau ten sekas
Nors ir esame vienas nuo kito toli
Gal suves dar gyvenimo kelias.
Patikėk – to kas buvo jau nieks neištrins
Mes kaip du mokinukai išdykę
Susikibsim delnais ir pabėgsim tolyn
Savo liūdesį, skausmą palikę.