Gyvenimas su muškatėliais

Kai man buvo trylika,
Persipjoviau venas,
Atsiguliau po muškatėliais
Ir jie žydėjo ilgai ir laimingai,
Ir dar - raudonai.
Paskui mano kaulai išbalė,
Pakilo į dangų
Ir sukosi dulkėmis
Apie mėnulio diską...
Kai kelios smiltelės
Nukrisdavo žemyn,
Žiemos šaltyje
Staugdavo vilkai,
Poškėdavo tvoros,
O pirtyse vanodavosi
Laimingosios laumės,
Laukdamos prie langų
Prilimpančių vyrų.
Tada aš vėl šypsodavausi
Ir keisdavau dekoracijas:
Išskrendančių paukščių
Dainuojančiais kaspinėliais
Puošdavau mėnulį,
Hiacintų aromatu
Įtrindavau jo smilkinius
Ir vasarodrungniam ežere
Tyliai nusiskandindavau.