Gyvenimo ratas

Už cigaretę - atiduodu sielą,
O kūną - už butelį alaus.
Išsiparduodu, vistiek gyventi nebemiela
Ir nesvarbu, ką rytdiena man pranašaus.

Gulėsiu po šaka alyvos
Aš supamas svaiginančių kvapų.
Karksės aplink varnos vėlyvos,
Bet šiandien nieks nebesvarbu.

Turiu aš tai, ko man bereikia -
Ir cigaretę, ir butelį alaus...
Na, kas iš to, kad, žmonės, peikiat?
Aš atlaidumo naiviai prašausi iš dangaus.

Tik vieno gaila - viskas pasibaigia,
O ką parduot - nebeturiu.
Jau sielą velniui pažadėjau,
O kūnas taps trąša „kolhoznikų“ rugių.

Ir pamaniau: koks keistas paradoksas...
Juk viskas sukasi ratu.
Aš būsiu ir alus, ir cigaretė,
O parsiduosi šįkart tu.