Kai neregiai sutinka neregį

indelyje nuo grietinės - grašių barškučiai,
klausausi praeivių girgždančių batų.
žingsniai aplenkia, tuščiom rieškutėm
šešėlyje sėdžiu - manęs nesimato.
nesigailėkit, aš jau pripratęs,
ir jau neberenku - tik medituoju.
ir lapai nukritę, papuvę ir slidūs,
nuplėšti rudens nuo kalendoriaus,
privers praregėti skaudžiai nukritusius,
ne jūs man, o aš jums aukoju.