XXV

2008 08 27

Visose mūsų tamsose glūdi ’ironija’
ji nori, kad švytėtum agonija.
(nenuleisk akių)

Tada nejauti, kai ’stuksi’
Suplukus širdis – ji, tik trokšta gyventi
Patikėk jos nepagirdysi ’užuojauta’
Ji jausmu gyvena ir to pakanka.
’Kvailumas’, kai šypseną nori valdyti
Ji tampa neveiksminga.
Ji tavęs nepalieka,
Tik trokšta, jog būtum laiminga.

(jėgos semiamės iš kitų gelmės),

Blakstienom it upe per tavo ’svajas’ brendu,
Tik nepaleiski rankos, tada jaučiu, jog gyvenu!

Tamsą keiskime šviesa

Įžiebkime visas žvakes,

Kad jos padėtų patikėti,

Jog kelias nusėtas dulkėmis

Taps tuo, kuriuo bus verta sekti.

                                                                                                                    Buvo duoti 5 žodžiai aš parašiau štai ką
                                                                                                                    Įkvėpimo bei neapykantos suteikė ji.