Svetimas

Ar teko tau kada matyt nutrauktą koją, ranką,
Matyt perplėštą kūną, veidą be akių
Matyt kaip tavo kulkos kūną kerta
Taškydamos į veidą dar šiltu krauju.

Tas kraujas svetimas, lipnus, sunkus ir tirštas
Jis įsiėda sielon lyg rūgštis
Dažnai slogiam sapne pamatęs vėl tą veidą
Maldauju, kad tik baigtųs ši naktis...

Kad baigtųs nesibaigiantis košmaras
Kad nužudytos sielos grįžtų pragaran
Aš pavargau žudyti – leiskit man gyventi
Sugrįžt, mylėt, ir būti mylimam...