Seno rentinio žvilgsnis vandens palytėtas nuskendo.
Patepimais skardos, pro sužvarbusią laiko grandinę.
Ant bedugnės aušros krito degantis rudenio aidas,
suliepsnojus klevams, pačiame gražume, nusiyręs,
Į sužvarbusius delnus, sugrubusio molžemio kvapą,
Su pirmųjų šalnų nutylėjimais - žiogo, išėjusio vakar,
Ir sustingusia ašara ledo, ant gelstančio lapo,
Beržo, stovinčio metų jau šimtas, o žiogas -
išnyko...
Šiaip tai jį galima ir taip parašyti. (tiesa pasakius man ir keista, jog ta eilutė jums patiko. man tas visas eilėraštis patinka, ir taip jis man pasirašė greitai kažkaip, netikėtai; lyg rašau ir pati stebiuosi. Ir autoriams juk būna, vieni patinka kūriniai mažiau, kitais jie vis nepatenkinti viduje, o kiti taip "pist" - :D (juokauju) na taip iš karto tik "fukt" ir yra. tai šis man iš tų kūrinių kuris pačiai, sakau nuoširdžiai, patinka. ta eilutė pakankamai blanki, kol viena, lyg ir nieko nesakanti, o tolėliau tas aidas krinta raudonos aušros bedugnėn rudeniu nusiiria raudonais klevais, aižėjančiu molžemiu, balstančios šalnos tyla - nei paukščių nei žiogo - nei drugelio, kaip lapas šimtamečio beržo - vieną vasarėlę, nuaidi ledo krislu - ašara ant geltono beržo lapo galiuko.
(antrame posme trečioje eilutėje klaidelė, ne žiogo sustingusio, o sustingusia ašara ledo - aidas degančio rudenio)
Nenuvertinkite eilėraščio. Gražus tikrai. Ir viskas čia derinasi, nes gražiai nupasakota rudens būsena, negi jau specialiai čia žmogų travijate? Lugnis, gražu ir tikrai vaizdinga. Ir žiogas vietoje.
Seno rentinio žvilgsnis
vandens palytėtas
nuskendo.
Taip, rudenį šuliniai pilnėja, labai puikiai išreikšta čia.
Ant bedugnės aušros krito degantis rudenio aidas,
suliepsnojus klevams,
pačiame gražume,
nusiyręs,
Atkreipkite dėmesį į šią vietą - paveikslas grynas rudens.
Aplamai, nuo pradžios lig pabaigos - PUIKUS eilėraštis. Ir nereikia tik peikti. 5
Kai kurios vietos atrodė visiškai nereikalingos ir nesidarinančios, o pati pradžia "sviestas sviestuotas". Manau, vidurys gerai pavykęs Ant bedugnės aušros krito degantis rudenio aidas,
suliepsnojus klevams,
pačiame gražume,
nusiyręs,