Sulipdytais iš nieko veidais,
Keliauja veidmainių banda..
Gena juos noras ir vėlei švaistytis
Tuščiais, bet gražiais pažadais.
Palikti numirti ir dar vieną auką –
Bežadę, sutrikusią, trapią.
Užliūliuoti ją žodžių darnoj
Ir tada,
Paskandinti akių gilumoj....