Tuštėju

Tuštėjau pamažu -
po vieną smiltį
ir nė nepajutau
kaip dykuma many apsigyveno
su smėlio audromis
ir degančiais saulėlydžiais,

bet kas iš to,
jei nėr kam jų stebėt.

Tuštėjau pamažu -
po vieną lašą
ir nė nepajutau
kaip vienuma mane sugėrė,

bet kas iš to,
jei troškulys vis vien kankina.

Tuštėju pamažu,
bet kas iš to -
prakiurusius išmesti reikia.