Kaip molis

Iš molio krašto aš, pati kaip molis,
Nužiestas puodas, krosnis troboje,
Asla, minta basom vargdienio kojom,
Skaudžiai suskeldėjusi kaitroje.

Pritvinkus ašarų, lietaus lig soties
Noragais žemės duona riekiama,
Į molio įsčias grūdą dovanotą
Meiliai apglėbusi riebi vaga.

Balta puta ąsotis pasipuošęs,
Švilpynės margos mugėje vaikams,
Dubuo molinis pilnas žirnių košės
Ir kregždžių lizdas mylimiems namams.

Galiu aštrus būt grumstas kam pašonėj,
Sausroj žeme suskirdusia, bergždžia.
Bet meistro rankose aš minkštas molis,
O mylintiems mane - dosni dirva...