2008 08 IX

Troškau atsipalaiduoti,
Tad sukūriau vaizdo projekciją,
Kuri neturėjo pradžios.

(Ji tesėsi už tavo vaizduotės ribų.
Kurios negalėtų suvaržyti
Purviniausios mintys)

Mano svajonių laukas –
Paskendęs aguonose,
Lauko vidury vonia pilna
                      Lietaus vandens...
Stebiu dangų iš jos – gulėčiau parą,
O kai sutemtų užsidegčiau žvakių.
                Nusivylei?

„ Patiktų tavo aguonos...
Įsibraučiau su tavo karine maike
Ir pažadinčiau vėją.
Vandenį ištaškyčiau į šalis,
Nuo jo užgestų žvakės
Ir galėtume ramiai stebėt žvaigždes. “ (Virgutė)

Užsimerkęs savyje regėčiau rūką,
Vanduo ledinis, bet su tavim it arbata,
Todėl, jei sudrumstum dangų
Atsidurčiau tavo nakties pradžioj...
Raudona ir juoda maišosi.

Ar ateitum iš tiesų, jei tavęs prireiktų
Vieną dieną, ar išgirstum, kai bijočiau net sušukti?