III

miesto taxi
jau seniai berudenėjanti mokyklos tvora
nesuskaičiuojamai mažėja.
skubančios pėdos
viena už kitą greitesnės,
belenktyniaudamos ieško finišo slenksčio
beveik visad suranda.
toliau pėdų nėra -
betrūkčiojanti viena baltytė linija
virstanti į dvi ilgas, o kartais
nenutrūkstančias.
kylam viršum, bet pažeme
    linija kita
    ji netrūksta
    ji  tęsias
    įsitempia be jokių šakojimųsi
    ir tįsta
    tempiasi
    neplonėja
    neįsitempia
    nutrūksta
žaliųjų tautos pažeme ruošiasi karui
dar žaliuoja... dar šypsosi
nudžiūvusių plonybių kolonija-
tamsiaodžių kvartalas:
visi ton pačion pusėn-
į karą. gaila,
kai kam jis baigėsi-
jų milijardai
baltuose kapų ritiniuose... gaila,
be galvų ir galūnių
negyvai laukia tos
pačios paskutiniosios-
kada veš
...
kylam
medžių vyriškom figūrom.
jokių dailių moteriškumų,
jokių įspūdingų iškilimų ir išlinkimų
kylam
rūdyjančiom jų viršūnėm.
reikia subadyt pilkas
apsiniaukusias lubas
taip vyriškai,
taip instinktyviai.
o vyriškumas,
tai kas?
leidžiamės trupiniu
žemyn

paėmus plaktuką daužti langą
avarinis išėjimas,
turbūt vyriškumui
.