Kodėl palikdamas nepalieki

Kodėl, kiekvienakart palikdamas mane,
nepalieki man sielos ramumos
ir džiugesio pilnų prisiminimų,
kurie užpildytų tą jausmą tuštumos,
kuris kasdien, kasnakt mane kankina,
kodėl išsineši su savimi
akimirkas nepaprastai gražias,
kurios galėjo būt, o gal lr buvo,
kodėl tu atimi net mano svajones
ir išmeti mane į krantą tarsi žuvį?
Nesuprantu, kodėl mane prijaukinai,
jei tau esu visai nereikalinga,
kaskart išnykdamas mane žudai,
nes negaliu staiga tau tapti abejinga...