Sulankstau savo mintis
į popierinį lėktuvėlį
ir paleidžiu link tavęs
per klasę.
Deja, tavo delnų aerodromai
pasirodo buvo neaptverti.
Kampe gyvena voras
su aštuoniom plonom kojom
ir vienu raudonu taškučiu ant nugaros
(suskaičiavau),
o laikas bėga dar lėčiau
nei visad.
Per pertrauką į popierinį laivelį
grūdu savo antrą šansą,
vėliau stebiu kaip juoko upeliai
subėga į tavo skruostų duobutes.
Nubėgu, prieš tai parodęs liežuvį,
ant kurio galiuko dar ilgai jaučiu
pirmosios meilės saldumą
ir pirmo nusivylimo kartėlį.