Jaukiam slėny tarp Alpių kalnų
Rėžia vagą upelė gaji
Svajose ten dažnai sugrįžtu
Pasilabinti pakviečia ji
Jungiant tiltui dvi miesto puses
Linko kojos turėklų baltų
Mano rankos tavąsias nuves
Nejučia ant minkštų patalų
Patekėjus apvaizdai tamsos
Virpulys srovele suplazdens
Lyg žandaras nuosekliai iškvos
Verkt iš alpulio kūnus privers
Su šviesa aidint bokšto varpams
Žavi ji lengvučiu chalatu
Balkone prasiskleidus žiedams
Geria gaivų ošimą kalnų