Mija StenmanPaliesti tavo delnus dar neliestus audros: -
Kas juos man žemėje atstos?!
Kai lūpos virpančios beržais vaitos,
Kas tave, mane atkartos?
Užjausti tavo neviltį be žodžių ir lietaus: -
Kiek dar šie melo dūžiai gaus?!
Ant žemės vargo varvančio medaus, -
Aš ieškau purvino, bet atviro žmogaus...
Prarask. Lytėjimą ir melą-
Kas per pasaulį šitaip tave gena?!
Nurimęs. Gniauži savo širdį seną...
Ir klausi: kas tie, kur gyvena?
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2008-08-28 17:01
Blogas komentaras Rodyti?
2008-08-28 22:40
Patiko:)
Tik šiek tiek užkliuvo primityvus rimavimas. Sėkmės ;) Blogas komentaras Rodyti?
2008-08-28 20:37
Gilus, kupinas filosofinio susimąstymo apie būties paradoksus. Patiko poetinė sintaksė - tie retoriniai klausimai, nutylėjimai... Žavu, sėkmės!
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |