Laukimas

pamenu, vakarais drąsa išnykdavo,
ir žodžiai strigdavo gerklėj,
ant laiptų laukiant bučinio,
mieli tavo plepėjimai paklysdavo
ir įsiveldavo plaukuos.
- namo, - duris pradaręs tėvas
rikteldavo, ir pakšteltas mintim
sugrįždavau iš naujo,
kai gerdami nuo lūpų rasą,
dykumas priversdavom žydėt.