vasaros krupje
barsto iš dangaus korius
pasisotina ruduo
po samanom čepsėdamas
iš gaublio
išnyra medžiai šaknimis į viršų
darko dangaus lygumas
molinais batais pareina grybautojai
iš debesų
nusikrato vaivorykščių draiskanas
ornamentinė vasara
širšių lizduos susisuka
beldžiu į pušį tuščiavidurę
genio akutės gęsta
netikėjau kad tokiu greičiu
persirengia boružės į vorus
ir pina kiekvienoj akies tinklainėj
po kalėjimą