Dabar savęs aš nerandu
Ramiam gyvenimui ir šypsniui.
Nueita daug ir daug klaidų, -
Bet nieks jau nerašys taisyklių...
Man liūdna, nežinau kas daros.
Tik skausmas, gailestis dar liko.
Tas spindintis žilvičių varis
Širdyje nuosėdas paliko.
Nejaugi išnešė ruduo
Jau visą šilumą ir kūnas
Gyvybės ženklo nepaduos,
Išnyks gyvenimas kaip dūmas?..
Ir ką gi? Aš to nebijau.
Dar vienas džiaugsmas atsivėrė –
Gėlių nėra, bet žydi svėrės!..
Ir jau širdy kažkiek ramiau.
Gal taip ir mes greit nužydėsim.
O aš manau, liūdėt nereikia.
Na, nėr gėlių ir neliūdėkim,
Klaidų gyvenimo nepeikim.