Ramybė gobia Žemę šitą seną,
O siela mano liūdi liūdesy,
Kaip tu maža žvaigždute aš
Tokia beribė savo sapnuose.
Nėra nieko, tik daina ši.
Aš ir tu ir nieko kas daugiau
Dainuoti šitai sugebėtų.
Sukam sukam laisvę mažą abu tik mes…
Ir brendam vienume vienumoj,
Kaip neliečiama chaoso atgaiva.
Mes galim skrist.