Ten, toli, už tūkstančio mylių,
Tavo mergaitė laukia tavęs...
Pravėrus duris ji žiūri į tylą ir tikis
Netrukus išvysti tavo akis gražias.
Kas naktį ji sapnuoja košmarą,
Ryte pabunda lyg ne sava,
Jai tik reikia tavęs, kad nuramintų sielą
Ir kas rytą nubudus galėtų bučiuoti lūpas tavas.
Mergaitė tavo už tūkstančio mylių,
Neranda gyvenime sau vietos...
Duris pravėrus, ji sėdi ant slenksčio
Ir laukia, Andriukau, tavęs...