Yra akimirkos, kada nerupi
Tau lemtingos gyvenimo audros,
Kad ir glostys, nors labai skūpiai,
Tavo artimas, tavo draugas.
Bet akimirkai iš rutinos
Toks gyvenimas nugarmės.
Ir pakils septynspalvė tyli
Skliaute arka tavosios sėkmės.
Ir giesmė, pritildyta, jauna,
Tave guos pragaištingoj tyloj,
Arfos stygomis liesis daina,
Su griaustiniu nutils tolumoj...