Mirties dvelksmas

Kai merdinti saulė pradingsta ledinio vakaro glėby,
Tu lyg maža kregždutė žvelgi į laiko tolius,
Lyg pasakoj tapydama svajones.
Tu įžengei į šitą kelią anksčiau nei aš įspėt suspėjau.
Tu pasibeldei į sutrešusius vartus ramybės.
Lyg apdulkėjusios statulos, šešėlių tamsoje rusena tavo viltys.
Maža kregždutė širdyje kapoja skausmo giją, palikdama vien meilę.
kai tu pakilsi aš tyliai sušnabždėsiu: visi užmiega, o tu lieki.