o
kad šlamėtų čia liepa
šituose žodžiuose
trisdešimt antroji mano vasara
(kai pagalvoji, kiek daug)
šiapus
ar mes susitiksime
pasikalbėsime, ten
ten, kur
tamsa, kiek neakys užmato,
negalėsiu paliesti tavęs
ir bus
ta pati
tapati
nelaisvė
visur – skylė arba
amžinybė graži