O! pažiūrėk...

O, pažiūrėk į dangų...
Užkliudęs debesėlį tą akim,
Plaukiu su juo, gražus ir jaunas,
Į baltą nežinią.
(O gal- baltesnę Tavo drobę,
Kad paregėjęs jį,
Nupieštumei kartu
Su manimi?)

Nesuk akių! Žiūrėk!..
Tai įkvėpimas, tai poezija,
Kurią nusirašai net neįtardamas,
Kad plagijuoji meną. 

Ir šis eilėraštis, deja, ne mano.
Už lango giedrame danguj
Va, debesėlis plauko
Ir įsliuogia į sielą,
Kviesdamas 
              pabūt
                    kartu.