Tėvo gerumui (juodraštis)

Šilta miglele ištirpai
Virš kaimo laukų vakare.
Stuksena lėtai, pamažu
Lazdelė aukštai danguje,
Nutolstančio su rūkais.
Švytuoja žingsnių taktu
Nutilę vardai ir laikai –
Pražysta rugiais plaukai.
Pliuškenas mėnuo ežere,
Nuskendusio dvaro aidai
Sugaudžia lyg varpas ore...
Debesiu plauki dangum,
Mėnulio šviesos erčia
Į ten, kur nėra audrų.
Saugu ir labai smalsu
Pavirsti lietaus lašu
Ar saulės karalija...
Angelas su lelija
Nuplukdo šilta miglele...

Stuksi lazdelė danguj,
Boluoja rojuj plaukai
Iš amžino Tavo gerumo.

2008