Sekmadienį mačiau nėščią moterį aikštėje.
Ji buvo tarytum kupolas ir ji buvo panaši į q.
Mačiau, kaip vėjas bandė nurengti jai suknią,
to pakako, kad kažkas prieitų prie moters
raukytų kaktą, užmegztų pokalbį,
tada ji buvo panaši į sraigtasparnį,
mosavo rankomis, turbūt bandė atsiplėšti
nuo grindinio, akimirką ji man priminė
bombonešį, jame tiksėjo gyvas laikrodis,
jos plaukų šukos blyksėjo, moteris buvo
panaši į monetą saulėje, buvo plaučiai,
į kuriuos kažkas įkvėpė ir delsia iškvėpti,
tarytum vandens pilna burna,
kuri užsispyrusi tyli, nors tyloje
išgirstum šiugždant, tarytum kažkas
sausu krumpliu brauktų per ankštį,
kuri tuoj tuoj bus išaižyta, paskubomis,
tarytum aistrą kurstantis laiškas. Ir ji buvo
tarytum ausis, pilna garso, kažkas garsiai
kalbėjo, girdėjau „turrrgus, turrrgus“,
galvojau apie murkimą, o paskui apie
urzgimą, apie bandelę, o paskui apie
krosnį, kažkas manyje buvo dviguba,
kaip ir toje moteryje, mačiau,
kaip ji energingai linkčioja dienai,
kuri ateina ir nueina,
eina ir praeina, o kažką palieka:
tarsi kažkas atidengtų išgaubtą
cukrinės dangtelį, vėl jį padėtų
vieton, skimbtelėtų.
Sekmadienį mačiau moterį aikštėje,
nežinau, ar ji mane matė.
na, tų panašumų tai čia labai daug, gal net daugiau negu reikėtų(?)kitaip tariant, profesionalios klostės vardan profesionalių klosčių :)aš čia gal nelabai suprantamai :))) man tai tekstas gražus. tempas - liux:) 5
Šiaip tikiu patarimais tų žmonių, kurie pataria savo eilėraščių neaiškint. Bet kartais darau išimtis:) Taigi. Tas "nežinau, ar ji mane matė" tiesiog reiškia netiesioginį, lakonišką ir šiek tiek egoistišką/narcizišką stebėtojo norą, o gal kartais ir nenorą būti irgi pastebėtu, galbūt dėl kontakto galimybės, nes vis dėlto ta nėščia moteris yra šio teiksto ar jame pavaizduoto naratoriaus meilės objektas... Kartais mes nežinome, ar norime, kad mylimasis mus matytų. Nes nesijaučiame tinkami pamatyti dėl kokios nors priežasties. Nežinojimo motyvas čia mano yra sąmoningai įpaišytas - dėl teksto atvirumo, neužbaigtumo. Bandymas sukelti klausimą, virpesį į kurį atsakytų ar bent sureaguotų skaitytojas. Galbūt man nepavyko. O galbūt nepavyko skaitytojui. Kas gali pasakyti?
susiskaitė vienu atsikvėpimu ir labai skaniai. kalbėjimas kitoniškas nuo visko, ką esu skaičius rašyke, turi savo šarmo, savito charakterio. net nežinočiau prie ko prikibt. labai patiko.